Eglė yra mano draugė. Ir mintis sukurti jai filmą kirbėjo labai seniai, tik, kaip taisyklė, vis nebuvo tam laiko. Eglė buvo užsiminusi, kad norėtų filmuotis vandeny ir su marškiniais, tad pamačiusi, kad liko vos kelios šiltos ir giedros vasaros dienos, suskubau pasiūlyti pasifilmuoti ir Eglė išsyk sutiko! Pavažiuoti atokiau nuo Vilniaus negalėjome, nes mus spaudė laikas iki saulė nusileis, tad atvykome prie ežeto, kur buvo visai nemažai žmonių. Dėl to buvo kiek nejauku pradžioje, bet Eglė greit įsidrąsino, o filmavimo pabaigoje visai padūko! Tai buvo mūsų gražus draugių laikas kartu. 

Ir taip sutapo, kad tą pačią vasarą buvo Eglės mergvakaris, kurio proga ir sugalvojau sumontuoti šį filmuką. Pamaniau, kad bus gražus vakaro ritualas visoms susirinkusioms pažiūrėti filmo premjerą. Toji akimirka buvo tokia graži! Nes Eglė braukė ašaras ir, rodės, kad žavisi savimi, kitos merginos neslėpė džiaugsmo taip pat. Tai yra pats geriausias grįžtamasis ryšys kūrėjui - pasiekti žiūrovo širdį.